Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T08:52:14Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 08:52, 28 June 2018
Line 2:		Line 2:
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 9\| DEVINTAS SKYRIUS: Slaptingiausias žinojimas]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 9\| DEVINTAS SKYRIUS: Slaptingiausias žinojimas]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 9.2\| BG 9.2]] '''[[LT/BG 9.2\|BG 9.2]] - [[LT/BG 9.4\|BG 9.4]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 9.4\| BG 9.4]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 9.2\| BG 9.2]] '''[[LT/BG 9.2\|BG 9.2]] - [[LT/BG 9.4\|BG 9.4]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 9.4\| BG 9.4]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstas 3 ====		==== Tekstas 3 ====

			<div class="devanagari">
			:अश्रद्दधानाः पुरुषा धर्मस्यास्य परन्तप ।
			:अप्राप्य मां निवर्तन्ते मृत्युसंसारवर्त्मनि ॥३॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''aśraddadhānāḥ puruṣā''		:aśraddadhānāḥ puruṣā
	:''dharmasyāsya paran-tapa''		:dharmasyāsya paran-tapa
	:''aprāpya māṁ nivartante''		:aprāpya māṁ nivartante
	:''mṛtyu-saṁsāra-vartmani''		:mṛtyu-saṁsāra-vartmani

	</div>		</div>

Line 17:		Line 21:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	aśraddadhānāḥ — netikintys; puruṣāḥ — šie žmonės; dharmasya — religijos procesu; asya — šiuo; parantapa — o priešų baudėjau; aprāpya — nepasiekę; mām — Manęs; nivartante — sugrįžta atgal; mṛtyu — mirties; saṁsāra — materialioje būtyje; vartmani — keliu.		''aśraddadhānāḥ'' — netikintys; ''puruṣāḥ'' — šie žmonės; ''dharmasya'' — religijos procesu; ''asya'' — šiuo; ''parantapa'' — o priešų baudėjau; ''aprāpya'' — nepasiekę; ''mām'' — Manęs; ''nivartante'' — sugrįžta atgal; ''mṛtyu'' — mirties; ''saṁsāra'' — materialioje būtyje; ''vartmani'' — keliu.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-24T09:50:39Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 9|L03]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 9| DEVINTAS SKYRIUS: Slaptingiausias žinojimas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 9.2| BG 9.2]] '''[[LT/BG 9.2|BG 9.2]] - [[LT/BG 9.4|BG 9.4]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 9.4| BG 9.4]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstas 3 ====

<div class="verse">
:''aśraddadhānāḥ puruṣā''
:''dharmasyāsya paran-tapa''
:''aprāpya māṁ nivartante''
:''mṛtyu-saṁsāra-vartmani''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
aśraddadhānāḥ — netikintys; puruṣāḥ — šie žmonės; dharmasya — religijos procesu; asya — šiuo; parantapa — o priešų baudėjau; aprāpya — nepasiekę; mām — Manęs; nivartante — sugrįžta atgal; mṛtyu — mirties; saṁsāra — materialioje būtyje; vartmani — keliu.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Netikintys pasiaukojimo tarnyste negali ateiti pas Mane, o priešų nugalėtojau. Todėl jie sugrįžta į gimimo ir mirties ratą materialiame pasaulyje.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Netikintieji negali pasiekti tobulumo pasiaukojimo tarnystėje – tokia posmo prasmė. Tikėjimas gimsta bendraujant su bhaktais. Nelaimingi žmonės, net išklausę iš didžių asmenybių visus Vedų raštų pateikiamus įrodymus, vis tiek netiki Dievą. Jie neryžtingi ir jų pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui nėra tvirta. Taigi tikėjimas – pats svarbiausias Kṛṣṇos sąmonės puoselėjimo veiksnys. „Caitanya-caritāmṛtoje“ sakoma, kad tikėjimas – tai įsitikinimas, kad vien tik tarnaujant Aukščiausiajam Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai galima tapti tobulu. Tai tikras tikėjimas. „Śrīmad- Bhāgavatam“ (4.31.14) teigiama:

:''yathā taror mūla-niṣecanena''
:''tṛpyanti tat-skandha-bhujopaśākhāḥ''
:''prāṇopahārāc ca yathendriyāṇāṁ''
:''tathaiva sarvārhaṇam acyutejyā''

„Laistant medžio šaknis, vandens gauna jo šakos, šakelės ir lapai, o tiekiant skrandžiui maistą, patenkinamos visos kūno juslės. Taip ir atliekant transcendentinę tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui, savaime patenkinami visi pusdieviai ir kitos gyvosios esybės.“ Taigi perskaičius „Bhagavad-gītą“, derėtų visiškai pripažinti jos pagrindinę išvadą – reikia atmesti visą kitą veiklą ir tiesiog atsidėti tarnystei Aukščiausiajam Viešpačiui Kṛṣṇai, Dievo Asmeniui. Įsitikinimas, kad ši gyvenimo filosofija teisinga, ir yra tikėjimas.

Tokio tikėjimo ugdymas ir yra Kṛṣṇos sąmonės procesas. Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės yra dalijami į tris kategorijas. Trečiai kategorijai priklauso netikintys. Net jeigu formaliai jie ir praktikuoja pasiaukojimo tarnystę, jie negali pasiekti aukščiausios tobulumo pakopos. Veikiausiai po kurio laiko jie pasitrauks. Jie gali praktikuoti Kṛṣṇos sąmonę, tačiau neturint visiško tikėjimo jiems sunku ją tęsti. Iš misionieriškos veiklos patirties žinome, kad yra žmonių, kurie ateina į Kṛṣṇos sąmonę turėdami kokius nors užslėptus motyvus, tačiau vos pagerėja jų ekonominė padėtis, jie meta Kṛṣṇos sąmonę ir vėl nueina senais keliais. Tik tikėjimas leidžia žmogui tobulėti Kṛṣṇos sąmonės srityje. O dėl tikėjimo ugdymo, tai tas, kuris gerai susipažinęs su literatūra apie pasiaukojimo tarnystę ir išsiugdė tvirtą tikėjimą, priskiriamas pirmajai Kṛṣṇos sąmonės žmonių kategorijai. Antrajai kategorijai priklauso nelabai gerai išmanantys religinius raštus, tačiau tvirtai tikintys, kad ''kṛṣṇa-bhakti'', tarnystė Kṛṣṇai, yra geriausias kelias, ir todėl be svyravimų jį pasirinkę. Taigi jie pranašesni už trečios kategorijos atstovus, kurie gerai neišmano šventraščių ir nepasižymi dideliu tikėjimu, bet dėl bendravimo su bhaktais ir iš dvasios paprastumo stengiasi praktikuoti šį procesą. Trečios kategorijos žmogus gali pulti, bet antrai kategorijai priklausantis nepuola, o pirmos kategorijos – juo labiau. Kas priklauso pirmai kategorijai, tas tikrai padarys pažangą ir galų gale pasieks tikslą. Bet kalbant apie trečios Kṛṣṇos sąmonės kategorijos žmogų, reikia pasakyti, kad jis dar negavo atitinkamų žinių apie Kṛṣṇą iš tokių šventraščių, kaip „Śrīmad-Bhāgavatam“ ir „Bhagavad-gītā“, nors ir yra įsitikinęs, jog pasiaukojimo tarnystė Kṛṣṇai – didelis gėris. Kartais trečios kategorijos atstovai turi polinkį ''karma-yogai'' ir ''jñānai-yogai'', o būna, kad jie susipainioja; tačiau, kai tik praeina ''karma-yogos'' ir ''jñāna-''yogos'' infekcija, jie tampa antros arba pirmos kategorijos žmonėmis, įsisąmoninusiais Kṛṣṇą. Skiriami trys tikėjimo Kṛṣṇa lygmenys. Jie aprašomi „Śrīmad-Bhāgavatam“. Vienuoliktoje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje taip pat aiškinama apie pirmos, antros ir trečios kategorijos prisirišimą. Neįtikėjusiems net po to, kai išgirsta apie Kṛṣṇą ir pasiaukojimo tarnystės išskirtinumą, ir manantiems, jog tai vien panegirika, pasiaukojimo tarnystės kelias rodosi sunkus, nors formaliai juo ir einama. Mažai tikėtina, kad jie sugebės pasiekti tobulumą. Taigi atliekant pasiaukojimo tarnystę, labai svarbu tikėti.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 9.2| BG 9.2]] '''[[LT/BG 9.2|BG 9.2]] - [[LT/BG 9.4|BG 9.4]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 9.4| BG 9.4]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 9.3 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit