LT/BG 7.1 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T08:24:53Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 08:24, 28 June 2018
Line 2:		Line 2:
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 7\| SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 7\| SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.47\| BG 6.47]] '''[[LT/BG 6.47\|BG 6.47]] - [[LT/BG 7.2\|BG 7.2]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 7.2\| BG 7.2]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.47\| BG 6.47]] '''[[LT/BG 6.47\|BG 6.47]] - [[LT/BG 7.2\|BG 7.2]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 7.2\| BG 7.2]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstas 1 ====		==== Tekstas 1 ====

			<div class="devanagari">
			:श्रीभगवानुवाच ।

			:मय्यासक्तमनाः पार्थ योगं युञ्जन्मदाश्रयः ।
			:असंशयं समग्रं मां यथा ज्ञास्यसि तच्छृणु ॥१॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''śrī-bhagavān uvāca''		:śrī-bhagavān uvāca
	~~:''mayy āsakta-manāḥ pārtha''~~
	~~:''yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ''~~
	~~:''asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ''~~
	~~:''yathā jñāsyasi tac chṛṇu''~~

			:mayy āsakta-manāḥ pārtha
			:yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
			:asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
			:yathā jñāsyasi tac chṛṇu
	</div>		</div>

Line 18:		Line 25:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Viešpats tarė; mayi — į Mane; āsakta-manāḥ — sutelkdamas protą; pārtha — o Pṛthos sūnau; yogam — savęs pažinimą; yuñjan — praktikuodamas; mat-āśrayaḥ — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); asaṁśayam — be abejonės; samagram — visiškai; mām — Mane; yathā — kaip; jñāsyasi — tu gali pažinti; tat — tai; śṛṇu — pasistenk išklausyti.		''śrī-bhagavān uvāca'' — Aukščiausiasis Viešpats tarė; ''mayi'' — į Mane; ''āsakta-manāḥ'' — sutelkdamas protą; ''pārtha'' — o Pṛthos sūnau; ''yogam'' — savęs pažinimą; ''yuñjan'' — praktikuodamas; ''mat-āśrayaḥ'' — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); ''asaṁśayam'' — be abejonės; ''samagram'' — visiškai; ''mām'' — Mane; ''yathā'' — kaip; ''jñāsyasi'' — tu gali pažinti; ''tat'' — tai; ''śṛṇu'' — pasistenk išklausyti.
	</div>		</div>

Line 38:		Line 45:
	Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:		Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:

	''śṛṇvātāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ		:''śṛṇvātāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ''
	puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ		:''puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ''
	hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi		:''hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi''
	vidhunoti suhṛt satām		:''vidhunoti suhṛt satām''

	naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu		:''naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu''
	nityaṁ bhāgavat-sevayā		:''nityaṁ bhāgavat-sevayā''
	bhagavaty uttama-śloke		:''bhagavaty uttama-śloke''
	bhaktir bhavati naiṣṭhikī		:''bhaktir bhavati naiṣṭhikī''

	tadā rajas-tamo-bhāvāḥ		:''tadā rajas-tamo-bhāvāḥ''
	kāma-lobhādayaś ca ye		:''kāma-lobhādayaś ca ye''
	ceta etair anāviddhaṁ		:''ceta etair anāviddhaṁ''
	sthitaṁ sattve prasīdati		:''sthitaṁ sattve prasīdati''

	evaṁ prasanna-manaso		:''evaṁ prasanna-manaso''
	bhagavad-bhakti-yogataḥ		:''bhagavad-bhakti-yogataḥ''
	bhagavat-tattva-vijñānaṁ		:''bhagavat-tattva-vijñānaṁ''
	mukta-saṅgasya jāyate		:''mukta-saṅgasya jāyate''

	bhidyate hṛdaya-granthiś		:''bhidyate hṛdaya-granthiś''
	chidyante sarva-saṁśayāḥ		:''chidyante sarva-saṁśayāḥ''
	kṣīyante cāsya karmāṇi		:''kṣīyante cāsya karmāṇi''
	dṛṣṭa evātmanīśvare''		:''dṛṣṭa evātmanīśvare''

	„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti ''Bhāgavatam'' ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo ''guṇos'', jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip ''bhakti-yoga'' perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į ''asaṁśayaṁ samagram'' – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)		„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti ''Bhāgavatam'' ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo ''guṇos'', jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip ''bhakti-yoga'' perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į ''asaṁśayaṁ samagram'' – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-24T07:05:37Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 7|L01]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 7| SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.47| BG 6.47]] '''[[LT/BG 6.47|BG 6.47]] - [[LT/BG 7.2|BG 7.2]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 7.2| BG 7.2]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstas 1 ====

<div class="verse">
:''śrī-bhagavān uvāca''
:''mayy āsakta-manāḥ pārtha''
:''yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ''
:''asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ''
:''yathā jñāsyasi tac chṛṇu''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Viešpats tarė; mayi — į Mane; āsakta-manāḥ — sutelkdamas protą; pārtha — o Pṛthos sūnau; yogam — savęs pažinimą; yuñjan — praktikuodamas; mat-āśrayaḥ — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); asaṁśayam — be abejonės; samagram — visiškai; mām — Mane; yathā — kaip; jñāsyasi — tu gali pažinti; tat — tai; śṛṇu — pasistenk išklausyti.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Dabar išgirski, o Pṛthos sūnau, kaip praktikuodamas yogą visiškai įsisąmoninęs Mane ir nukreipęs į Mane mintis gali atsikratyti abejonių ir pažinti Mane visą.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje nuodugniai aprašoma Kṛṣṇos sąmonės prigimtis. Kṛṣṇa kupinas turtų ir galybės, ir šis skyrius parodo, kaip Jis tuos turtus atskleidžia. Taip pat čia apibūdinamos keturios grupės laimingų žmonių, kurie savo gyvenimą susieja su Kṛṣṇa, bei keturios grupės nelaimingųjų, kurie niekada į Jį neatsigręžia.

Pirmieji šeši „Bhagavad-gītos“ skyriai gyvąją esybę apibūdina kaip nematerialią dvasinę sielą, kuri pajėgi pakilti iki savęs pažinimo įvairių ''yogos'' tipų pagalba. Šeštojo skyriaus pabaigoje aiškiai pasakyta, kad nuolatinis proto sutelkimas į Kṛṣṇą, kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia ''yogos'' forma. Visiškai suvokti Aukščiausiąją Tiesą galima tik nukreipus protą į Kṛṣṇą, ir niekaip kitaip. Beasmenio ''brahmajyoti'' arba lokalizuotos ''Paramātmos'' patyrimas nėra tobulas Aukščiausiosios Tiesos pažinimas, nes jis dalinis. Išsamus, mokslinis žinojimas – tai Pats Kṛṣṇa, todėl Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui atsiskleidžia viskas. Žmogus visa savo esybe pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę žino, kad Kṛṣṇa yra galutinis žinojimas ir atsikrato abejonių. Įvairūs ''yogos'' tipai tėra tik laipteliai kelyje į Kṛṣṇos sąmonę. Tiesiogiai įsijungus į Kṛṣṇos sąmonę savaime iki galo atsiskleidžia ''brahmajyoti'' ir ''Paramātma''. Praktikuojant Kṛṣṇos sąmonės yogą, pažįstama viskas iki galo: Absoliuti Tiesa, gyvosios esybės, materiali gamta bei jos įvairiausios apraiškos.

Todėl ''yogos'' praktiką reikia pradėti taip, kaip nurodo paskutinis šeštojo skyriaus posmas. Sutelkti mintis į Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, galima atliekant pasiaukojimo tarnystę, turinčią devynias formas. Pirmoji ir svarbiausia iš jų – ''śravaṇam''. Todėl Viešpats sako Arjunai: ''tac cḥṛnu'' – „Išklausyk Mane“. Negali būti didesnio autoriteto už Kṛṣṇą, todėl kiekvienas, Jo klausydamasis, gauna didžią galimybę tobulai įsisąmoninti Kṛṣṇą. Taigi žinių semtis reikia tiesiogiai iš Kṛṣṇos arba iš tyro Krṣṇos bhakto, o ne iš nebhakto išsišokėlio, besipuikuojančio savo akademiniu išsilavinimu.

Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:

''śṛṇvātāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām

naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavat-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī

tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati

evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate

bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare''

„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti ''Bhāgavatam'' ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo ''guṇos'', jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip ''bhakti-yoga'' perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į ''asaṁśayaṁ samagram'' – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)

Todėl tik klausantis Kṛṣṇos arba Jo bhakto, įgijusio Kṛṣṇos sąmonę, žodžių įmanoma suprasti Kṛṣṇos mokslą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.47| BG 6.47]] '''[[LT/BG 6.47|BG 6.47]] - [[LT/BG 7.2|BG 7.2]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 7.2| BG 7.2]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__