Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T08:22:33Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 08:22, 28 June 2018
Line 2:		Line 2:
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6\| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6\| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.46\| BG 6.46]] '''[[LT/BG 6.46\|BG 6.46]] - [[LT/BG 7.1\|BG 7.1]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 7.1\| BG 7.1]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.46\| BG 6.46]] '''[[LT/BG 6.46\|BG 6.46]] - [[LT/BG 7.1\|BG 7.1]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 7.1\| BG 7.1]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstas 47 ====		==== Tekstas 47 ====

			<div class="devanagari">
			:योगिनामपि सर्वेषां मद्गतेनान्तरात्मना ।
			:श्रद्धावान्भजते यो मां स मे युक्ततमो मतः ॥४७॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''yoginām api sarveṣāṁ''		:yoginām api sarveṣāṁ
	:''mad-gatenāntar-ātmanā''		:mad-gatenāntar-ātmanā
	:''śraddhāvān bhajate yo māṁ''		:śraddhāvān bhajate yo māṁ
	:''sa me yukta-tamo mataḥ''		:sa me yukta-tamo mataḥ

	</div>		</div>

Line 17:		Line 21:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	yoginām — iš yogų; api — taip pat; sarveṣām — visų tipų; mat-gatena — gyvenantis Manyje, visada galvojantis apie Mane; antaḥ-ātmanā — vidujai; śraddhā-vān — su visišku tikėjimu; bhajate — atlieka transcendentinę meilės tarnystę; yaḥ — tas, kuris; mām — Man (Aukščiausiajam Viešpačiui); saḥ — jis; me — Mano; yukta-tamaḥ — didžiausias yogas; mataḥ — manymu.		''yoginām'' — iš yogų; ''api'' — taip pat; ''sarveṣām'' — visų tipų; ''mat-gatena'' — gyvenantis Manyje, visada galvojantis apie Mane; ''antaḥ-ātmanā'' — vidujai; ''śraddhā-vān'' — su visišku tikėjimu; ''bhajate'' — atlieka transcendentinę meilės tarnystę; ''yaḥ'' — tas, kuris; ''mām'' — Man (Aukščiausiajam Viešpačiui); ''saḥ'' — jis; ''me'' — Mano; ''yukta-tamaḥ'' — didžiausias yogas; ''mataḥ'' — manymu.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-20T13:44:58Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 6|L47]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.46| BG 6.46]] '''[[LT/BG 6.46|BG 6.46]] - [[LT/BG 7.1|BG 7.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 7.1| BG 7.1]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstas 47 ====

<div class="verse">
:''yoginām api sarveṣāṁ''
:''mad-gatenāntar-ātmanā''
:''śraddhāvān bhajate yo māṁ''
:''sa me yukta-tamo mataḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yoginām — iš yogų; api — taip pat; sarveṣām — visų tipų; mat-gatena — gyvenantis Manyje, visada galvojantis apie Mane; antaḥ-ātmanā — vidujai; śraddhā-vān — su visišku tikėjimu; bhajate — atlieka transcendentinę meilės tarnystę; yaḥ — tas, kuris; mām — Man (Aukščiausiajam Viešpačiui); saḥ — jis; me — Mano; yukta-tamaḥ — didžiausias yogas; mataḥ — manymu.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Iš visų yogų tas, kuris su didžiu tikėjimu visad gyvena Manyje, galvoja apie Mane ir tarnauja Man su transcendentine meile, yra artimiausiai susijęs su Manimi yogos ryšiais ir visų aukščiausias. Tokia Mano nuomonė.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Posme svarbi reikšmė tenka žodžiui ''bhajate''. Jo šaknis – veiksmažodis ''bhaj'', vartojamas, kai norima apibūdinti tarnystę. Žodis „garbinimas“ neatspindi tikrosios jo prasmės. Garbinti – tai dievinti ar rodyti pagarbą tam, kuris jos vertas. O tarnystė su meile ir tikėjimu skirta būtent Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Galima neparodyti pagarbos žmogui, kuris jos vertas, arba pusdieviui, ir dėl to būti pavadintam nemandagiu, bet negalima paniekinti tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui ir nesusilaukti už tai kuo griežčiausios bausmės. Kiekviena gyvoji esybė yra neatskiriama Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelė, todėl pagal savo prigimtį ji pašaukta tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Netarnaudama Aukščiausiajam Viešpačiui, ji patiria nuopuolį. ''Bhāgavatam'' (11.5.3) liudija:

:''ya eṣāṁ puruṣaṁ sākṣād''
:''ātma-prabhavam īśvaram''
:''na bhajanty avajānanti''
:''sthānād bhraṣṭāḥ patanty adhaḥ''

„Kas netarnauja pirmapradžiam Viešpačiui – visų gyvųjų esybių pradžiai, kas pro pirštus žiūri į šią savo pareigą, tas tikrai neteks savo prigimtinio būvio.“

Cituotame posme irgi pavartotas žodis ''bhajanti''. Todėl žodis ''bhajanti'' gali būti vartojamas tiktai kalbant apie Aukščiausiąjį Viešpatį, tuo tarpu žodis „garbinimas“ tinka kalbant apie pusdievius ar bet kokią kitą gyvąją esybę. Šiame „Śrīmad-Bhāgavatam“ posme pavartotas žodis ''avajānanti'' sutinkamas ir „Bhagavad-gītoje“. ''Avajānanti māṁ mūḍhāḥ'': „Tik kvailiai ir niekšai išjuokia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Viešpatį Krsną.“ Tie kvailiai imasi atsakomybės rašyti „Bhagavad-gītos“ komentarus, nė neketindami tarnauti Viešpačiui. Dėl tos priežasties jie aiškiai neskiria žodžio bhajanti nuo žodžio „garbinimas“.

Visų ''yogos'' metodų viršūnė – ''bhakti-yoga''. Kitos ''yogos'' – tai tik priemonė pasiekti ''bhakti'' principą ''bhakti-yogoje''. ''Yoga'' iš tikrųjų reiškia ''bhakti-yogą''. Visos kitos ''yogos'' – tik etapai, artėjant į tikslą – ''bhakti-yogą''. Nuo savęs pažinimo proceso pradžios (''karma-yogos'') iki pabaigos (''bhakti-yogos'') – ilgas kelias. Jo pradžia, ''karma-yoga'' – tai veikla nesisavinant jos rezultatų. Kai ''karma-yoga'' praturtėja žinojimu ir atsižadėjimu, ji perauga į ''jñāną- yogą''. O kai ''jñāna-yoga'' pasipildo meditacija į Supersielą atliekant įvairius fizinius pratimus, ir į Supersielą sutelkiamas protas, šis ''yogos'' etapas vadinasi ''aṣṭāṅga-yoga''. Praėjus ''aṣṭāṅga-yogos'' etapą, pasiekiamas Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, ir tai vadinasi ''bhakti-yoga'', arba kulminacija. Iš tikrųjų, ''bhakti-yoga'' yra galutinis tikslas, tačiau norint ją gerai išanalizuoti, reikia suprasti ir kitas ''yogas''. Todėl ''yogas'', kuris siekia aukščiausio tikslo, yra teisingame kelyje į amžiną sėkmę. O kas užsilaiko tam tikrame kelio etape ir nedaro tolimesnės pažangos, tas taip ir vadinamas: ''karma-yogu'', ''jñāna-yogu'' arba ''dhyāna-yogu'', ''rāja-yogu'', ''haṭha-yogu'' etc. Kam nusišypso laimė prieiti ''bhakti-yogą'', tas, vadinasi, pranoko visas kitas ''yogas''. Todėl įsisąmoninti Kṛṣṇą – aukščiausia ''yogos'' pakopa. Lygiai taip kai kalbame apie Himālayus, galvoje turime aukščiausius pasaulio kalnus, kurių aukščiausias taškas – Everesto viršukalnė.

Didi sėkmė ateiti į Kṛṣṇos sąmonę ''bhakti-yogos'' keliu ir užimti savo tikrą vietą, atitinkančią Vedų nurodymus. Idealus ''yogas'' savo dėmesį sutelkia į Krṣṇą. Kṛṣṇa vadinamas Śyāmasundara, nes Jis yra gražaus debesų spalvos gymio, Jo lotosinis veidas spindi it saulė, apdarai žaižaruoja brangakmeniais, o kūną puošia gėlių girliandos. Viską aplink nutvieskia Jo akinantis spindesys, vadinamas ''brahmajyoti''. Jis nužengia įvairiais pavidalais: Rāmos, Nṛsiṁhos, Varāhos ir Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, o dar Jis nužengia kaip žmogus, motinos Yaśodos sūnus. Jis žinomas Kṛṣṇos, Govindos ir Vāsudevos vardais. Jis – idealus vaikas, vyras, draugas ir mokytojas. Jis valdo visus turtus ir turi visas transcendentines savybes. Kas visiškai įsisąmonino šiuos Viešpaties bruožus, tas yra aukščiausias ''yogas''.

Aukščiausią ''yogos'' tobulumo pakopą galima pasiekti tik per ''bhakti-yogą'', taip teigiama Vedų raštuose:

:''yasya deve parā bhaktir''
:''yathā deve tathā gurau''
:''tasyaite kathitā hy arthāḥ''
:''prakāśante mahātmanaḥ''

„Tik toms didžiosioms sieloms, kurios šventai tiki ir Viešpačiu, ir dvasiniu mokytoju, savaime atsiskleidžia Vedų žinojimo esmė.“ („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.23)

''Bhaktir asya bhajanaṁ tad ihāmutropādhi-nairāsyenāmuṣmin manaḥ- kalpanam, etad eva naiṣkarmyam''. „''Bhakti'' – tai pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui, neturinti materialių išskaičiavimų nei šį, nei kitą gyvenimą. Atsikračius materialių polinkių, protą reikia visiškai panardinti Aukščiausiajame. Tokia ''naiṣkarmyos'' esmė.“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.15)

Štai keletas būdų praktikuoti ''bhakti'', t.y. Kṛṣṇos sąmonę, kuri yra aukščiausia ''yogos'' sistemos tobulumo pakopa.

''Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti šeštąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Dhyāna-yoga“.''
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.46| BG 6.46]] '''[[LT/BG 6.46|BG 6.46]] - [[LT/BG 7.1|BG 7.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 7.1| BG 7.1]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 6.47 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit