Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T08:11:32Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 08:11, 28 June 2018
Line 2:		Line 2:
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6\| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6\| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.11-12\| BG 6.11-12]] '''[[LT/BG 6.11-12\|BG 6.11-12]] - [[LT/BG 6.15\|BG 6.15]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 6.15\| BG 6.15]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 6.11-12\| BG 6.11-12]] '''[[LT/BG 6.11-12\|BG 6.11-12]] - [[LT/BG 6.15\|BG 6.15]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 6.15\| BG 6.15]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstai 13-14 ====		==== Tekstai 13-14 ====

			<div class="devanagari">
			:समं कायशिरोग्रीवं धारयन्नचलं स्थिरः ।
			:सम्प्रेक्ष्य नासिकाग्रं स्वं दिशश्चानवलोकयन् ॥१३॥

			:प्रशान्तात्मा विगतभीर्ब्रह्मचारिव्रते स्थितः ।
			:मनः संयम्य मच्चित्तो युक्त आसीत मत्परः ॥१४॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ''		:samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ
	:''dhārayann acalaṁ sthiraḥ''		:dhārayann acalaṁ sthiraḥ
	:''samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ''		:samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ
	:''diśaś cānavalokayan''		:diśaś cānavalokayan
	:''praśāntātmā vigata-bhīr''		:praśāntātmā vigata-bhīr
	:''brahmacāri-vrate sthitaḥ''		:brahmacāri-vrate sthitaḥ
	:''manaḥ saṁyamya mac-citto''		:manaḥ saṁyamya mac-citto
	:''yukta āsīta mat-paraḥ''		:yukta āsīta mat-paraḥ

	</div>		</div>

Line 21:		Line 28:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	samam — tiesiai; kāya — kūną; śiraḥ — galvą; grīvam — ir kaklą; dhārayan — laikydamas; acalam — nejudrus; sthiraḥ — ramus; samprekṣya — žiūrėdamas; nāsikā — į nosies; agram — galiuką; svam — savo; diśaḥ — į visas puses; ca — taip pat; anavalokayan — nesidairydamas; praśānta — nesujaudintas; ātmā — protas; vigata-bhīḥ — be baimės; brahmacāri-vrate — celibato įžadų; sthitaḥ — besilaikantis; manaḥ — protą; saṁyamya — visiškai nugalėjęs; mat — į Mane (Kṛṣṇą); cittaḥ — sutelkęs protą; yuktaḥ — tikras yogas; āsita — turi sėdėti; mat — Mane; paraḥ — padaręs galutiniu tikslu.		''samam'' — tiesiai; ''kāya'' — kūną; ''śiraḥ'' — galvą; ''grīvam'' — ir kaklą; ''dhārayan'' — laikydamas; ''acalam'' — nejudrus; ''sthiraḥ'' — ramus; ''samprekṣya'' — žiūrėdamas; ''nāsikā'' — į nosies; ''agram'' — galiuką; ''svam'' — savo; ''diśaḥ'' — į visas puses; ''ca'' — taip pat; ''anavalokayan'' — nesidairydamas; ''praśānta'' — nesujaudintas; ''ātmā'' — protas; ''vigata-bhīḥ'' — be baimės; ''brahmacāri-vrate'' — celibato įžadų; ''sthitaḥ'' — besilaikantis; ''manaḥ'' — protą; ''saṁyamya'' — visiškai nugalėjęs; ''mat'' — į Mane (Kṛṣṇą); ''cittaḥ'' — sutelkęs protą; ''yuktaḥ'' — tikras yogas; ''āsita'' — turi sėdėti; ''mat'' — Mane; ''paraḥ'' — padaręs galutiniu tikslu.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-20T12:48:02Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 6|L14]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.11-12| BG 6.11-12]] '''[[LT/BG 6.11-12|BG 6.11-12]] - [[LT/BG 6.15|BG 6.15]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.15| BG 6.15]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstai 13-14 ====

<div class="verse">
:''samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ''
:''dhārayann acalaṁ sthiraḥ''
:''samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ''
:''diśaś cānavalokayan''
:''praśāntātmā vigata-bhīr''
:''brahmacāri-vrate sthitaḥ''
:''manaḥ saṁyamya mac-citto''
:''yukta āsīta mat-paraḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
samam — tiesiai; kāya — kūną; śiraḥ — galvą; grīvam — ir kaklą; dhārayan — laikydamas; acalam — nejudrus; sthiraḥ — ramus; samprekṣya — žiūrėdamas; nāsikā — į nosies; agram — galiuką; svam — savo; diśaḥ — į visas puses; ca — taip pat; anavalokayan — nesidairydamas; praśānta — nesujaudintas; ātmā — protas; vigata-bhīḥ — be baimės; brahmacāri-vrate — celibato įžadų; sthitaḥ — besilaikantis; manaḥ — protą; saṁyamya — visiškai nugalėjęs; mat — į Mane (Kṛṣṇą); cittaḥ — sutelkęs protą; yuktaḥ — tikras yogas; āsita — turi sėdėti; mat — Mane; paraḥ — padaręs galutiniu tikslu.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Jo kūnas, kaklas ir galva turi eiti vertikalia linija, o žvilgsnis visada turi būti nukreiptas į nosies galiuką. Šitaip su nesujaudinamu ir pažabotu protu, atsikratęs baimės ir visiškai atsisakęs lytinio gyvenimo, jis turi medituoti Mane savo širdyje ir padaryti Mane galutiniu gyvenimo tikslu.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Gyvenimo tikslas – pažinti Kṛṣṇą, kuris Paramātmos, keturrankio Viṣṇu pavidalu, glūdi kiekvienos gyvosios būtybės širdyje. ''Yogos'' praktika skirta išvysti lokalizuotą Viṣṇu pavidalą, jokio kito tikslo nėra. Lokalizuota viṣṇu-mūrti – tai pilnutinė Kṛṣṇos reprezentacija, glūdinti kiekvieno širdyje. Jei žmogus nėra užsibrėžęs tikslo patirti šią viṣṇu- mūrti, tokia ''yogos'' praktika tėra parodija ir todėl aišku, kad jis tuščiai švaisto savo laiką. Kṛṣṇa – galutinis gyvenimo tikslas, o viṣṇu-mūrti, esanti kiekvienos gyvosios būtybės širdyje – ''yogos'' praktikos objektas. Norint patirti viṣṇu-mūrti savo širdyje reikia visiškai susilaikyti nuo lytinio gyvenimo – dėl to tenka palikti namus ir gyventi vienam nuošalioje vietoje medituojant tokia poza, kuri buvo anksčiau aprašyta. Negalima tapti ''yogu'' lankant vadinamosios ''yogos'' pamokas ir užsiiminėjant seksu, nesvarbu, ar namie, ar kur kitur. Reikia mokytis tramdyti protą ir vengti juslinių malonumų bet kokiomis formomis, kurių pagrindinė – lytinis gyvenimas. Celibato taisyklės, kurias surašė didis išminčius Yājñavalkya, skelbia:

karmaṇā manasā vācā
sarvāvasthāsu sarvadā
sarvatra maithuna-tyāgo
brahmacaryaṁ pracakṣate

„Brahmacaryos įžadai skirti padėti visiškai susilaikyti nuo sekso visur, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis – tiek veiksmuose, tiek žodžiuose, tiek mintyse.“ Negalima praktikuoti tikrąją ''yogą'', gyvenant lytinį gyvenimą. Todėl ''brahmacaryos'' principų mokoma nuo pat vaikystės, kol dar neturima lytinio gyvenimo patirties. Penkerių metų vaikai siunčiami į ''guru-kulas'', ar dvasinio mokytojo namus, ir berniukus mokytojas moko griežtos ''brahmacārio'' disciplinos. Be tokio auklėjimo jokia ''yoga'' – nei ''dhyāna'', nei ''jñāna'', nei ''bhakti'' – nepadės pažengti į priekį. Vedęs vyras irgi vadinamas brahmacāriu, jeigu jis laikosi santuokinio gyvenimo taisyklių ir lytiškai gyvena tik su savo žmona (ir tai neperžengdamas tam tikrų ribų). ''Bhakti'' mokykla pripažįsta, kad susilaikiusį šeimos žmogų galima vadinti ''brahmacāriu'', o ''jñānos'' ir ''dhyānos'' mokyklos to nepripažįsta. Jos be išlygų reikalauja visiško susilaikymo. ''Bhakti-yogos'' mokykla šeimos žmogui ''brahmacāriui'' leidžia kontroliuojamą lytinį gyvenimą, nes ''bhakti-yoga'' yra toks galingas procesas, jog kiekvienas, pradėjęs aukščiausią tarnystę – tarnystę Viešpačiui – savaime netenka lytinio potraukio. „Bhagavad-gītoje“ (2.59) sakoma:

:''viṣayā vinivartante''
:''nirāhārasya dehinaḥ''
:''rasa-varjaṁ raso ‘py asya''
:''paraṁ dṛṣṭvā nivartate''

Viešpaties bhaktas nuo juslinių malonumų susilaiko savaime, nes patyrė tobulesnį skonį, tuo tarpu kitiems ''yogams'' reikalingos valios pastangos. Tas skonis pažįstamas tiktai bhaktams ir niekam daugiau.

''Vigata-bhīḥ''. Neįmanoma atsikratyti baimės, nepasiekus visiškos Kṛṣṇos sąmonės. Sąlygota siela baimę jaučia, kai sunyksta atmintis, kai siela užmiršta savo amžiną ryšį su Kṛṣṇa. Bhāgavatam (11.2.37) sako: ''bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syād īśād apetasya viparyayo ‘smṛtiḥ''. Vienintelis bebaimiškumo pagrindas – Kṛṣṇos sąmonė. Todėl tik tas, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, gali deramai praktikuoti ''yogą''. O kadangi galutinis ''yogos'' tikslas – vidujai išvysti Viešpatį, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau yra geriausias iš visų ''yogų''. Čia minimi ''yogos'' sistemos principai skiriasi nuo tų, kuriuos skelbia šiuo metu populiarios vadinamosios ''yogos'' draugijos.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.11-12| BG 6.11-12]] '''[[LT/BG 6.11-12|BG 6.11-12]] - [[LT/BG 6.15|BG 6.15]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.15| BG 6.15]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 6.13-14 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit