Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T08:05:33Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 08:05, 28 June 2018
Line 2:		Line 2:
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5\| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5\| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 5.20\| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20\|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22\|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 5.22\| BG 5.22]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 5.20\| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20\|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22\|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 5.22\| BG 5.22]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstas 21 ====		==== Tekstas 21 ====

			<div class="devanagari">
			:बाह्यस्पर्शेष्वसक्तात्मा विन्दत्यात्मनि यत्सुखम् ।
			:स ब्रह्मयोगयुक्तात्मा सुखमक्षयमश्नुते ॥२१॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''bāhya-sparśeṣv asaktātmā''		:bāhya-sparśeṣv asaktātmā
	:''vindaty ātmani yat sukham''		:vindaty ātmani yat sukham
	:''sa brahma-yoga-yuktātmā''		:sa brahma-yoga-yuktātmā
	:''sukham akṣayam aśnute''		:sukham akṣayam aśnute

	</div>		</div>

Line 17:		Line 21:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	bāhya-sparśeṣu — prie išoriškų juslinių malonumų; asakta-ātmā — kas nėra prisirišęs; vindati — patiria; ātmani — savyje; yat — kurią; sukham — laimę; saḥ — jis; brahma-yoga — susikaupimu į Brahmaną; yukta-ātmā — savąjį „aš“ susiejęs su; sukham — laime; akṣayam — beribe; aśnute — džiaugiasi.		''bāhya-sparśeṣu'' — prie išoriškų juslinių malonumų; ''asakta-ātmā'' — kas nėra prisirišęs; ''vindati'' — patiria; ''ātmani'' — savyje; ''yat'' — kurią; ''sukham'' — laimę; ''saḥ'' — jis; ''brahma-yoga'' — susikaupimu į Brahmaną; ''yukta-ātmā'' — savąjį „aš“ susiejęs su; ''sukham'' — laime; ''akṣayam'' — beribe; ''aśnute'' — džiaugiasi.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-20T08:54:21Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 5|L21]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.20| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.22| BG 5.22]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstas 21 ====

<div class="verse">
:''bāhya-sparśeṣv asaktātmā''
:''vindaty ātmani yat sukham''
:''sa brahma-yoga-yuktātmā''
:''sukham akṣayam aśnute''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
bāhya-sparśeṣu — prie išoriškų juslinių malonumų; asakta-ātmā — kas nėra prisirišęs; vindati — patiria; ātmani — savyje; yat — kurią; sukham — laimę; saḥ — jis; brahma-yoga — susikaupimu į Brahmaną; yukta-ātmā — savąjį „aš“ susiejęs su; sukham — laime; akṣayam — beribe; aśnute — džiaugiasi.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Išvaduoto žmogaus nevilioja materialūs jusliniai malonumai. Jis visada yra apimtas transo, semdamasis džiaugsmo vidujai. Taip save pažinusi asmenybė patiria beribę laimę, nes ji susitelkusi į Aukščiausiąjį.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Śri Yāmunācārya, didis Kṛṣṇos sąmonės bhaktas sakė:

:''yad-avadhi mama cetaḥ kṛṣṇa-padāravinde''
:''nava-nava-rasa-dhāmany udyataṁ rantum āsīt''
:''tad-avadhi bata nārī-saṅgame smaryamāne''
:''bhavati mukha-vikāraḥ suṣṭhu niṣṭhīvanaṁ ca''

„Nuo tada, kai pradėjau su transcendentine meile tarnauti Kṛṣṇai, atrasdamas Jame neišsenkamą palaimą, vos tik pagalvoju apie lytinius malonumus – pasibjaurėjimas iškreipia mano lūpas ir aš nusispjaunu.“ Praktikuojantis ''brahmą-yogą'', arba Kṛṣṇos sąmonę, taip pasineria į meilės tarnystę Viešpačiui, kad visiškai praranda potraukį materialiems jusliniams malonumams. Materialiu požiūriu, didžiausias malonumas – lytinis. Jo kerams šiame pasaulyje niekas negali atsispirti – be minties apie seksą materialistas iš viso negali dirbti. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, apsieidamas be lytinių malonumų ir jų vengdamas, dirba su dar didesniu įkvėpimu. Toks yra dvasinio pažinimo kriterijus. Dvasinis pažinimas ir lytiniai malonumai niekaip nesiderina. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus – tai išsivadavusi siela, todėl jo nebevilioja jokie jusliniai malonumai.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.20| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.22| BG 5.22]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 5.21 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit