Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T07:18:51Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 07:18, 28 June 2018
Line 1:		Line 1:
	[[~~Skyriaus pavadinimas~~:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2\|L39]]		[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2\|L39]]
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2\| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2\| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 2.38\| BG 2.38]] '''[[LT/BG 2.38\|BG 2.38]] - [[LT/BG 2.40\|BG 2.40]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 2.40\| BG 2.40]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 2.38\| BG 2.38]] '''[[LT/BG 2.38\|BG 2.38]] - [[LT/BG 2.40\|BG 2.40]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 2.40\| BG 2.40]]</div>
	{{~~RandomImageRU~~}}		{{RandomImage\|Lithuanian}}

	==== Tekstas 39 ====		==== Tekstas 39 ====

			<div class="devanagari">
			:एषा तेऽभिहिता साङ्ख्ये बुद्धिर्योगे त्विमां शृणु ।
			:बुद्ध्या युक्तो यया पार्थ कर्मबन्धं प्रहास्यसि ॥३९॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''eṣā te ’bhihitā sāṅkhye''		:eṣā te ’bhihitā sāṅkhye
	:''buddhir yoge tv imāṁ śṛṇu''		:buddhir yoge tv imāṁ śṛṇu
	:''buddhyā yukto yayā pārtha''		:buddhyā yukto yayā pārtha
	:''karma-bandhaṁ prahāsyasi''		:karma-bandhaṁ prahāsyasi

	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-10-08T09:02:23Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Skyriaus pavadinimas:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|L39]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.38| BG 2.38]] '''[[LT/BG 2.38|BG 2.38]] - [[LT/BG 2.40|BG 2.40]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.40| BG 2.40]]</div>
{{RandomImageRU}}

==== Tekstas 39 ====

<div class="verse">
:''eṣā te ’bhihitā sāṅkhye''
:''buddhir yoge tv imāṁ śṛṇu''
:''buddhyā yukto yayā pārtha''
:''karma-bandhaṁ prahāsyasi''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
''eṣā ''—visa tai; ''te ''—tau; ''abhihitā ''—aiškinau; ''sāṅkhye ''—analitiniu tyrinėjimu; ''buddhiḥ ''—intelektas; ''yoge ''—veikloje be karminio rezultato; ''tu ''—tačiau; ''imām ''—tai; ''śṛṇu ''—išklausyk; ''buddhyā ''—intelektu; ''yuktaḥ ''—susietą; ''yayā ''—kurio dėka; ''pārtha ''—o Pṛthos sūnau; ''karma-bandham ''—iš atoveikių pančių; ''prahāsyasi ''—tu ištrūksi.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Iki šiol aiškinau tau šį žinojimą pasitelkęs analitinio tyrinėjimo būdą. Dabar paklausyk, kaip jį paaiškinsiu veiklos be karminių rezultatų požiūriu. O Pṛthos sūnau, kai veiksi šitai išmanydamas, tu sutraukysi veiklos pančius.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Anot Vedų žodyno ''Nirukti'', ''saṇkhyā'' yra „tai, kas smulkiai nusako reiškinius“, be to, žodis ''sāṅkhya ''nurodo filosofiją, kurios objektas – tikroji sielos prigimtis. ''Yogos ''sąvoka apima juslių suvaldymą. Arjunos ketinimas nesikauti buvo pagrįstas siekimu jusliškai pasitenkinti. Užmiršęs savo pirmutinę pareigą, jis norėjo išsisukti nuo kautynių, nes manė, jog išgelbėjęs savo giminaičių bei gentainių gyvybes, bus laimingesnis, negu valdydamas karalystę, kurią gautų nugalėjęs savo pusbrolius ir brolius – Dhṛtarāṣṭros sūnus. Ir vienu, ir kitu atveju pagrindinis jo poelgių motyvas – juslinis pasitenkinimas. Ir to laimės jausmo, kurį teikia pergalė prieš gentainius, ir tos laimės, kai matytų juos gyvus, pagrindas yra asmeninis juslinis pasitenkinimas. Jo vardan aukojama net išmintis ir pareiga. Todėl Kṛṣṇa ir norėjo pasakyti Arjunai, kad jisai, nužudęs savo senolio kūną, nenužudys pačios sielos, taip pat Jis paaiškino, jog visos individualios asmenybės, neaplenkiant nė Paties Viešpaties – amžinos individualybės. Jos buvo individualybės praeityje, yra individualybės dabar ir bus individualybės ateityje, nes visi mes – individualios sielos per amžius. Mes tiesiog keičiame įvairiausius kūnus tarsi drabužius, tačiau išsaugome savo individualumą net ir išsivadavę iš materialių drabužių nelaisvės. Viešpats Kṛṣṇa vaizdžiai paaiškino analitinį sielos ir kūno tyrinėjimo būdą. Pažinimas, visapusiškai nagrinėjantis sielą ir kūną, čia vadinamas ''sāṅkhya ''– pagal tai, kaip ši sąvoka traktuojama ''Nirukti ''žodyne. Minėtoji ''sāṅkhya ''neturi nieko bendro su ateisto Kapilos ''sāṅkhyos ''filosofija. Gerokai anksčiau prieš apsišaukėlį Kapilą, ''sāṅkhyos ''filosofiją „Śrīmad-Bhāgavatam“ Savo motinai Devahūti išdėstė tikrasis Viešpats Kapila, Viešpaties Kṛṣṇos inkarnacija. Jis aiškiai nurodė, kad ''puruṣa'', t.y. Aukščiausiasis Viešpats, yra aktyvusis pradas, ir Jis kuria nužvelgdamas ''prakṛti''. Šiam teiginiui pritaria Vedos ir ''Gītā''. Vedose rašoma, kad Viešpats, nužvelgė ''prakṛti'', gamtą, ir apvaisino ją atomo dydžio individualiomis sielomis. Visos jos veikia materialiame pasaulyje, siekdamos juslinio pasitenkinimo, ir, materialios energijos užburtos, galvoja esą besimėgaujantys subjektai. Tokia mąstysena išlaikoma iki paskutinės išsivadavimo akimirkos, kai gyvoji esybė nori susivienyti su Viešpačiu. Tai paskutiniai ''māyos'', t.y. iliuzijos, skatinančios juslinį pasitenkinimą, spąstai, ir tiktai po daugelio gyvenimų, atiduotų jusliniams džiaugsmams, didi siela atsiduoda Vāsudevai, Viešpačiui Kṛṣṇai, ir taip užbaigia galutinės tiesos ieškojimus.

Atsidavęs Kṛṣṇai Arjuna jau pripažino Jį dvasiniu mokytoju: ''śiṣyas te ‘haṁ śādhi māṁ tvāṁ prapannam.'' Vadinasi, dabar Krsna jam kalbės apie veiklą pagal ''buddhi-yogos'', arba ''karma-yogos'', principus, kitaip sakant, apie pasiaukojimo tarnystės praktiką, kuria tesiekiama patenkinti Viešpaties jausmus. Dešimto skyriaus dešimtame posme paaiškinta, kad ''buddhi- yoga'' – tai tiesioginis bendravimas su Viešpačiu, esančiu visų širdyse Paramātmos pavidalu. Tačiau toks ryšys neužsimezga be pasiaukojimo tarnystės. Tas, kuris su pasiaukojimu ar transcendentine meile tarnauja Viešpačiui, kitais žodžiais tariant, yra Kṛṣṇos sąmonės, ypatinga Viešpaties malone pasiekia ''buddhi-yogos'' pakopą. Todėl Viešpats sako, jog tiktai tiems, kurie iš transcendentinės meilės nuolat pasiaukojamai Jam tarnauja, Jis dovanoja gryną žinojimą apie pasiaukojimą su meile. Šitokiu būdu bhaktas be vargo pasiekia Dievą amžinos palaimos kupinoje Jo karalystėje.

Taigi ''buddhi-yoga'', apie kurią užsimenama šiame posme, tai pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui, o jame pavartotas žodis sāṅkhya neturi nieko bendra su ateistine ''sāṅkhya-yoga'', kurią skelbė apsišaukėlis Kapila. Taigi klaidinga būtų manyti, jog čia minėta ''sāṅkhya-yoga'' turi kokį ryšį su ateistine ''sāṅkhya''. Ta filosofija kalbamuoju laikotarpiu nebuvo bent kiek plačiau paplitusi, o Viešpats Kṛṣṇa nebūtų matęs reikalo minėti šiuos bedieviškus filosofinius prasimanymus. Tikrąją ''sāṅkhyos'' filosofiją Viešpats Kapila išdėstė „Śrīmad-Bhāgavatam“, tačiau net ir ji nesusijusi su dabar aptariamais dalykais. Čia ''sāṅkhya'' reiškia analitinį sielos ir kūno apibūdinimą. Viešpats Kṛṣṇa analitiškai apibūdino sielą, norėdamas padėti Arjunai pasiekti ''buddhi-yogos'', ar ''bhakti-yogos'', lygį. Todėl Viešpaties Kṛṣṇos ''sāṅkhya'' ir ''Bhāgavatam'' išdėstyta Viešpaties Kapilos ''sāṅkhya'' yra viena ir tas pat – ''bhakti-yoga''. Viešpats todėl ir sakė, jog tik menkos nuovokos žmonės mato skirtumą tarp ''sāṅkhya-yogos'' ir ''bhakti-yogos ''(''sāṅkhya- yogau pṛthag bālāḥ pravadanti na paṇḍitāḥ'').

Žinoma, ateistinė ''sāṇkhya-yoga ''nieko bendra neturi su ''bhakti-yoga'', ir vis tik neišmanėliai teigia, kad „Bhagavad-gītoje“ kalbama apie ją.

Vadinasi, reikia suprasti, jog ''buddhi-yoga ''– tai veikla su Kṛṣṇos sąmone, arba palaimos ir žinojimo kupina pasiaukojimo tarnystė. Tas, kuris dirba tenorėdamas patenkinti Viešpatį, kad ir koks sunkus būtų darbas, laikosi ''buddhi-yogos'' principų ir visada jaučia transcendentinę palaimą. Atlikdamas tokią transcendentinę veiklą, Viešpaties malone žmogus savaime įgyja visapusišką transcendentinį supratimą ir tokiu būdu, netgi nesistengdamas kaupti žinių, jis visiškai išsivaduoja. Veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą labai skiriasi nuo karminės veiklos, ypač tai matyti juslinių malonumų, susijusių su šeimynine ar materialia laime, srityje. Taigi ''buddhi-yogo'' atliekama veikla yra transcendentinė.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.38| BG 2.38]] '''[[LT/BG 2.38|BG 2.38]] - [[LT/BG 2.40|BG 2.40]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.40| BG 2.40]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 2.39 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit