Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T07:07:50Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 07:07, 28 June 2018
Line 1:		Line 1:
	[[~~Skyrius~~:~~Lietuvių~~ - Bhagavad-gita ~~As It Is~~\|L02]]		[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra\|L02]]
	[[~~Skyriaus pavadinimas~~:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2\|2]]		[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2\|2]]
	<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2\| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>		<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra\|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2\| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
	<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 1\| PIRMAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 1\|PIRMAS SKYRIUS]] - [[LT/BG 3\|TREČIAS SKYRIUS]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 3\| TREČIAS SKYRIUS]]</div>		<div style="float:right">[[File:Go-previous.png\|link=LT/BG 1\| PIRMAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 1\|PIRMAS SKYRIUS]] - [[LT/BG 3\|TREČIAS SKYRIUS]]''' [[File:Go-next.png\|link=LT/BG 3\| TREČIAS SKYRIUS]]</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-10-08T10:54:19Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Skyrius:Lietuvių - Bhagavad-gita As It Is|L02]]
[[Skyriaus pavadinimas:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|2]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 1| PIRMAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 1|PIRMAS SKYRIUS]] - [[LT/BG 3|TREČIAS SKYRIUS]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS]]</div>

[[File:BG-chapter_next.png|308px|right|link=]]
<br><br>''Prabhupados komentarus galite rasti paspaudę ant teksto nuorodos''<br><br>

'''[[LT/BG 2.1|Tekstas 2.1]]:''' Matydamas gailesčio apimtą, labai prislėgtą Arjuną, jo pilnas ašarų akis, Madhusūdana, Kṛṣṇa, ištarė tokius žodžius.

'''[[LT/BG 2.2|Tekstas 2.2]]:''' Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangusis Arjuna, kaip galėjo tave apnikti tos nešvarios mintys? Nepritinka jos tam, kuris žino gyvenimo vertę. Ne į aukštesnes planetas, o į nešlovę jos veda.

'''[[LT/BG 2.3|Tekstas 2.3]]:''' O Pṛthos sūnau, nepasiduoki žeminančiai negaliai. Ji tau nepritinka. Nugalėk šį širdies silpnumą ir pakilk, o priešų baudėjau.

'''[[LT/BG 2.4|Tekstas 2.4]]:''' O priešų naikintojau, o Madhu žudike, kaip aš galiu mūšyje strėlėmis atsakyti Bhīṣmai ir Droṇai – tiems, kuriuos turėčiau garbinti?

'''[[LT/BG 2.5|Tekstas 2.5]]:''' Geriau elgetaujant stumti dienas šiame pasaulyje, negu gyventi didžiųjų sielų – savo mokytojų gyvybės kaina. Nors juos užvaldęs žemiškas godulys, bet jie vyresnieji. Jeigu jie žus, viskas, kuo mėgausimės, bus sutepta krauju.

'''[[LT/BG 2.6|Tekstas 2.6]]:''' Dar nežinia, kas geriau: ar nugalėti juos, ar patiems pralaimėti. Jeigu išžudytume Dhṛtarāṣṭros sūnus, mūsų gyvenimas nebetektų prasmės. O juk tai jie dabar stovi prieš mus kautynių lauke.

'''[[LT/BG 2.7|Tekstas 2.7]]:''' Dėl apgailėtino silpnumo visai praradęs savitvardą, aš nebesuprantu savo pareigos. Todėl aiškiai sakyk, kas man visų geriausia? Nuo šiol, aš – Tavo mokinys, Tau patikėjęs savo sielą. Malonėk pamokyti mane.

'''[[LT/BG 2.8|Tekstas 2.8]]:''' Neišmanau, kaip numaldyti jusles džiovinančią širdgėlą. Ji nenuslops, net jeigu laimėčiau klestinčią, žemėje neturinčią sau lygių karalystę su pačia aukščiausia valdžia, kokią pusdieviai turi danguje.

'''[[LT/BG 2.9|Tekstas 2.9]]:''' Sañjaya tarė: Pasakęs šiuos žodžius, Arjuna, priešų baudėjas, tarė Kṛṣṇai – „Govinda, aš nesikausiu“, ir nutilo.

'''[[LT/BG 2.10|Tekstas 2.10]]:''' O Bharatos aini, tuomet Kṛṣṇa, stovėdamas abiejų kariuomenių viduryje, šypsodamasis taip tarė sielvarto palaužtam Arjunai.

'''[[LT/BG 2.11|Tekstas 2.11]]:''' Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Protingi tavo žodžiai, tiktai kremtiesi tu dėl to, dėl ko sielvartauti neverta. Išmintingieji neaprauda nei gyvųjų, nei mirusiųjų.

'''[[LT/BG 2.12|Tekstas 2.12]]:''' Niekada nebuvo taip, kad neegzistuočiau Aš, tu ir visi šie karaliai, ir niekad nebus taip, kad mes nustosime buvę.

'''[[LT/BG 2.13|Tekstas 2.13]]:''' Kaip įkūnytoji siela, būdama dar šiame kūne, visą laiką keliauja iš vaikystės į jaunystę ir senatvę, taip ir po mirties ji pereina į naują kūną. Tokie pokyčiai blaiviai mąstančio žmogaus neklaidina.

'''[[LT/BG 2.14|Tekstas 2.14]]:''' O Kuntī sūnau, laimė ir kančia, kaip žiema ir vasara, trumpam ateina ir vėl praeina. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas, o Bharatos aini, ir reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti.

'''[[LT/BG 2.15|Tekstas 2.15]]:''' O geriausias tarp žmonių [Arjuna], tas, kurio netrikdo laimė ir kančia, kuris išlieka tvirtas jas patyręs – iš tikro vertas išsivaduoti.

'''[[LT/BG 2.16|Tekstas 2.16]]:''' Regintieji tiesą priėjo išvadą, kad tai, kas neegzistuoja [materialus kūnas] – nepastovu, o tai, kas amžina [siela] – nekinta. Šią išvadą jie padarė ištyrinėję abiejų reiškinių esmę.

'''[[LT/BG 2.17|Tekstas 2.17]]:''' Žinok, jog tai, kas persmelkia visą kūną – nesunaikinama. Niekas negali sunaikinti amžinosios sielos.

'''[[LT/BG 2.18|Tekstas 2.18]]:''' Nesunaikinamos, neišmatuojamos ir amžinos gyvosios esybės materialus kūnas pasmerktas žūti, todėl kovok, o Bharatos aini.

'''[[LT/BG 2.19|Tekstas 2.19]]:''' Žinojimo neturi nei tas, kuris mano, jog gyvoji esybė gali ką nors nužudyti, nei tas, kuris mano, kad ji pati gali būti nužudyta – nes „aš“ nei žudo, nei pats žūva.

'''[[LT/BG 2.20|Tekstas 2.20]]:''' Siela niekada negimsta ir nemiršta. Ji neatsirado praeityje, neatsiranda dabar ir neatsiras ateityje. Ji – negimusi, amžina, visad esanti, seniausia. Ji nežūva nužudžius kūną.

'''[[LT/BG 2.21|Tekstas 2.21]]:''' O Pārtha, kaip gali žmogus, suprantantis, kad siela nesunaikinama, amžina, negimusi ir nekintama, ką nors nužudyti arba priversti žudyti?

'''[[LT/BG 2.22|Tekstas 2.22]]:''' Kaip žmogus užsivelka naujus drabužius, nusimetęs sudėvėtus, taip ir siela gauna naujus materialius kūnus, palikusi senus ir nebenaudingus.

'''[[LT/BG 2.23|Tekstas 2.23]]:''' Sielos negali sukapoti į dalis joks ginklas, negali sudeginti ugnis, permerkti vanduo, išdžiovinti vėjas.

'''[[LT/BG 2.24|Tekstas 2.24]]:''' Ši individuali siela yra nedaloma ir netirpi, neįmanoma jos nei sudeginti, nei išdžiovinti. Ji amžina, visur esanti, pastovi, nepajudinama, amžinai ta pati.

'''[[LT/BG 2.25|Tekstas 2.25]]:''' Pasakyta, kad siela nematoma, nesuvokiama ir nekintama. Tai žinant, nederėtų sielotis dėl kūno.

'''[[LT/BG 2.26|Tekstas 2.26]]:''' Tačiau jeigu tu, o tvirtaranki, vis dėlto manai, kad siela [ar gyvybės požymiai] vis gims ir mirs amžiams, vis tiek nėra dėl ko sielvartauti.

'''[[LT/BG 2.27|Tekstas 2.27]]:''' Kas gimė, tas tikrai numirs, o po mirties jis būtinai vėl atgims. Todėl nesielvartauk ir vykdyk savo pareigą – jos neišvengsi.

'''[[LT/BG 2.28|Tekstas 2.28]]:''' Pradžioje visos sukurtos būtybės esti neišreikštos, tarpiniame būvyje jos įgyja išreikštą pavidalą, o po naikinimo vėl tampa neišreikštos. Tad ar yra dėl ko sielotis?

'''[[LT/BG 2.29|Tekstas 2.29]]:''' Vieni į sielą žvelgia kaip į stebuklą, kiti kalba apie ją kaip apie stebuklą, treti girdi apie ją pasakojant kaip apie stebuklą, bet yra ir tokių, kurie net išgirdę niekaip nepajėgia jos suprasti.

'''[[LT/BG 2.30|Tekstas 2.30]]:''' O Bharatos aini, kūne esantysis – nenužudomas. Tad neverta sielotis dėl gyvųjų būtybių.

'''[[LT/BG 2.31|Tekstas 2.31]]:''' O dėl savo kṣatriyo pareigos, žinoki, nėra tau geresnio darbo už kovą ginant religijos principus. Todėl nedvejok.

'''[[LT/BG 2.32|Tekstas 2.32]]:''' O Pārtha, laimingi tie kṣatriyai, kuriems netikėtai pasitaiko tokios kautynės, atveriančios jiems dangaus planetų vartus.

'''[[LT/BG 2.33|Tekstas 2.33]]:''' O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

'''[[LT/BG 2.34|Tekstas 2.34]]:''' Žmonės nuolat minės tavo gėdą, o garbingam žmogui negarbė net už mirtį baisesnė.

'''[[LT/BG 2.35|Tekstas 2.35]]:''' Didieji karvedžiai, labai vertinę tavo vardą ir šlovę, nutars, kad vien baimė paskatino tave pasitraukti iš mūšio lauko, ir laikys tave menkysta.

'''[[LT/BG 2.36|Tekstas 2.36]]:''' Daug užgaulių žodžių svies tavo priešai, su panieka menkindami tavo sugebėjimus. Kas gali būti tau skaudžiau?

'''[[LT/BG 2.37|Tekstas 2.37]]:''' O Kunti sūnau, arba tu žūsi mūšio lauke ir laimėsi dangaus planetas, arba nugalėsi ir džiaugsiesi žemės karalyste. Tad kelkis ir ryžtingai stok į kovą.

'''[[LT/BG 2.38|Tekstas 2.38]]:''' Kovoki dėl pačios kovos ir nesirūpink nei laime, nei kančia, nei praradimu, nei įgijimu, nei pergale, nei pralaimėjimu. Šitaip niekada neužsitrauksi nuodėmės.

'''[[LT/BG 2.39|Tekstas 2.39]]:''' Iki šiol aiškinau tau šį žinojimą pasitelkęs analitinio tyrinėjimo būdą. Dabar paklausyk, kaip jį paaiškinsiu veiklos be karminių rezultatų požiūriu. O Pṛthos sūnau, kai veiksi šitai išmanydamas, tu sutraukysi veiklos pančius.

'''[[LT/BG 2.40|Tekstas 2.40]]:''' Tos pastangos nieko neatima ir nesumažina, ir net mažas žingsnelis šiame kelyje apsaugos nuo pačios didžiausios baimės.

'''[[LT/BG 2.41|Tekstas 2.41]]:''' Žengiančiųjų šiuo keliu ketinimai tvirti, jų tikslas vienas. O mylimasis Kuru aini, tuo tarpu neryžtingųjų intelektas plačiai išsišakojęs.

'''[[LT/BG 2.42-43|Tekstai 2.42-43]]:''' Menko išmanymo žmonės žavisi puošniais Vedų žodžiais, siūlančiais atlikti įvairią karminę veiklą, kad būtų galima pasikelti į dangaus planetas, užsitarnauti gerą gimimą, valdžią ar gauti kitokios materialios naudos. Geisdami juslinių malonumų bei prabangaus gyvenimo, jie teigia, kad už tai nėra nieko aukštesnio.

'''[[LT/BG 2.44|Tekstas 2.44]]:''' Kas pernelyg prisirišęs prie juslinių malonumų bei materialių gėrybių ir dėl to pameta galvą, tam negimsta tvirtas pasiryžimas pasiaukojus tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui.

'''[[LT/BG 2.45|Tekstas 2.45]]:''' Vedos daugiausiai kalba apie tris materialios gamtos guṇas. O Arjuna, tapk transcendentalus guṇų atžvilgiu, laisvas nuo visų priešybių, atsisakyk siekių kažką laimėti ar išsaugoti šiame pasaulyje ir susitelk savajame „aš“.

'''[[LT/BG 2.46|Tekstas 2.46]]:''' Visas reikmes, kurias patenkina mažas šulinys, gali patenkinti ir didelis vandens telkinys. Taip ir žinantis galutinį Vedų tikslą pasiekia visus kitus jų tikslus.

'''[[LT/BG 2.47|Tekstas 2.47]]:''' Tu gali vykdyti nurodytą pareigą, bet nesisavink tos veiklos vaisių. Niekada nelaikyk savęs veiklos rezultatų priežastimi ir neįprask neatlikti savo pareigos.

'''[[LT/BG 2.48|Tekstas 2.48]]:''' Vykdyk savo pareigą, o Arjuna, išlaikydamas pusiausvyrą, neprisirišęs prie sėkmės ar nesėkmės. Tokia pusiausvyros būsena vadinasi yoga.

'''[[LT/BG 2.49|Tekstas 2.49]]:''' O Dhanañjaya, vykdydamas pasiaukojimo tarnystę apsisaugok nuo pasibjaurėtinos veiklos ir su tokia sąmone atsiduok Viešpačiui. Šykštuoliai tie, kurie nori mėgautis savo darbo vaisiais.

'''[[LT/BG 2.50|Tekstas 2.50]]:''' Žmogus, atsidėjęs pasiaukojimo tarnystei, dar šiame gyvenime atsikrato tiek gerų, tiek blogų pasekmių. Todėl siek yogos – meno tobulai veikti.

'''[[LT/BG 2.51|Tekstas 2.51]]:''' Didieji išminčiai, ar bhaktai, su pasiaukojimu tarnaudami Viešpačiui išsilaisvina iš veiklos materialiame pasaulyje pasekmių. Taip jie ištrūksta iš gimimo ir mirties rato ir pasiekia būvį be kančių [sugrįždami atgal pas Dievą].

'''[[LT/BG 2.52|Tekstas 2.52]]:''' Kai tavo intelektas išsigaus iš iliuzijos tankynės, tapsi abejingu ir tam, ką jau girdėjai, ir tam, ką dar išgirsi.

'''[[LT/BG 2.53|Tekstas 2.53]]:''' Kai tavo proto daugiau nebetrikdys puošni Vedų kalba, kai jis nuolatos bus paniręs į savęs pažinimo transą, tada tu pasieksi dievišką sąmonę.

'''[[LT/BG 2.54|Tekstas 2.54]]:''' Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, kaip atpažinti tą, kurio sąmonė panirusi į transcendenciją? Kaip jis šneka ir kokia jo kalba? Kaip jis sėdi ir kaip vaikšto?

'''[[LT/BG 2.55|Tekstas 2.55]]:''' Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Pārtha, kai žmogus atsisako visų troškimų jusliškai tenkintis, kuriuos prasimano protas, ir kai šitaip apsivalęs jo protas pasitenkina vien savuoju „aš“, sakoma, kad jo sąmonė tapo grynai transcendentinė.

'''[[LT/BG 2.56|Tekstas 2.56]]:''' Kieno proto nesudrumsčia net trejopos kančios, kas nedžiūgauja laimėje, kas atsikratė prisirišimo, baimės bei pykčio, tas vadinamas tvirto proto išminčiumi.

'''[[LT/BG 2.57|Tekstas 2.57]]:''' Kas materialiame pasaulyje neprisiriša prie gėrio ar blogio, kas susidūręs su jais nei giria juos, nei peikia, to žinojimas yra tvirtas ir tobulas.

'''[[LT/BG 2.58|Tekstas 2.58]]:''' Kas sugeba savo jusles atitraukti nuo juslių objektų taip, kaip vėžlys įtraukia šarvan savo galūnes, tas yra tvirtos ir tobulos sąmonės.

'''[[LT/BG 2.59|Tekstas 2.59]]:''' Įkūnyta siela gali susilaikyti nuo juslinių malonumų, bet skonis juslių objektams išlieka. Tačiau patyrusi tobulesnį skonį ji pažaboja potraukį juslių objektams ir įgyja tvirtą sąmonę.

'''[[LT/BG 2.60|Tekstas 2.60]]:''' Juslės tokios stiprios ir veržlios, o Arjuna, kad per prievartą užvaldo net įžvalgaus, besistengiančio jas valdyti žmogaus protą.

'''[[LT/BG 2.61|Tekstas 2.61]]:''' Tvirto intelekto žmogumi laikomas tas, kuris suturi savo jusles visiškai jas valdydamas, o sąmonę sutelkia į Mane.

'''[[LT/BG 2.62|Tekstas 2.62]]:''' Žmogui kontempliuojant į juslių objektus, išsivysto prisirišimas prie jų. Prisirišimas pagimdo geismą, o geismas sukelia pyktį.

'''[[LT/BG 2.63|Tekstas 2.63]]:''' Pyktis visiškai paklaidina, o paklydimas aptemdo atmintį. Kai atmintis aptemsta, dingsta intelektas, o dingus intelektui vėl puolama į materijos liūną.

'''[[LT/BG 2.64|Tekstas 2.64]]:''' O kas, nesaistomas potraukio ar pasibjaurėjimo, gali valdyti jusles, laikydamasis principų, reguliuojančių laisvę, tas gali pelnyti visišką Viešpaties malonę.

'''[[LT/BG 2.65|Tekstas 2.65]]:''' Kas patenkintas savo būviu [Kṛṣṇos sąmone], tam jau neegzistuoja trejopos materialios būties kančios. Intelektas to, kuris yra tokios džiugios sąmonės, netrukus įgyja pastovumą.

'''[[LT/BG 2.66|Tekstas 2.66]]:''' Kas [per Kṛṣṇos sąmonę] nesusijęs su Aukščiausiuoju, tas neturi nei transcendentinio intelekto, nei sutelkto proto – o be jų neįmanoma ramybė. O be ramybės ar galima laimė?

'''[[LT/BG 2.67|Tekstas 2.67]]:''' Kaip stiprus vėjas nuneša vandenyje plūduriuojantį laivelį, taip ir viena nerimstanti juslė, užvaldžiusi protą, pasiglemžia intelektą.

'''[[LT/BG 2.68|Tekstas 2.68]]:''' Todėl, o tvirtaranki, tas, kuris atitraukė jusles nuo jų objektų, turi tikrai tvirtą intelektą.

'''[[LT/BG 2.69|Tekstas 2.69]]:''' Tai, kas visoms būtybėms yra naktis, susitvardžiusiajam – būdravimo metas. O visų būtybių būdravimas yra naktis įsigilinusiam į save išminčiui.

'''[[LT/BG 2.70|Tekstas 2.70]]:''' Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.

'''[[LT/BG 2.71|Tekstas 2.71]]:''' Kas atsisakė noro tenkinti jusles, gyvena neturėdamas troškimų, visiškai atsikratė nuosavybės jausmo ir neturi klaidingos savimonės – tik tas pasieks tikrą ramybę.

'''[[LT/BG 2.72|Tekstas 2.72]]:''' Šitoks yra dvasinio ir dieviško gyvenimo kelias. Stojęs į tą kelią žmogus nepaklysta. Jeigu žmogus yra tame kelyje net mirties valandą, jis gali pasiekti Dievo karalystę.

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 1| PIRMAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 1|PIRMAS SKYRIUS]] - [[LT/BG 3|TREČIAS SKYRIUS]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS]]</div>

LT/BG 2 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit