Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T06:18:28Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 06:18, 28 June 2018
Line 5:		Line 5:

	==== Tekstas 6 ====		==== Tekstas 6 ====

			<div class="devanagari">
			:तत्र सत्त्वं निर्मलत्वात्प्रकाशकमनामयम् ।
			:सुखसङ्गेन बध्नाति ज्ञानसङ्गेन चानघ ॥६॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''tatra sattvaṁ nirmalatvāt''		:tatra sattvaṁ nirmalatvāt
	:''prakāśakam anāmayam''		:prakāśakam anāmayam
	:''sukha-saṅgena badhnāti''		:sukha-saṅgena badhnāti
	:''jñāna-saṅgena cānagha''		:jñāna-saṅgena cānagha

	</div>		</div>

Line 17:		Line 21:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	tatra — čia; sattvam — dorybės guṇa; nirmalatvāt — pati tyriausia materialiame pasaulyje; prakāśakam — apšviečianti; anāmayam — be atoveikio už nuodėmes; sukha — laimės; saṅgena — saitais; badhnāti — sąlygoja; jñāna — žinojimo; saṅgena — saitais; ca — taip pat; anagha — o nesusitepęs nuodėme.		''tatra'' — čia; ''sattvam'' — dorybės guṇa; ''nirmalatvāt'' — pati tyriausia materialiame pasaulyje; ''prakāśakam'' — apšviečianti; ''anāmayam'' — be atoveikio už nuodėmes; ''sukha'' — laimės; ''saṅgena'' — saitais; ''badhnāti'' — sąlygoja; ''jñāna'' — žinojimo; ''saṅgena'' — saitais; ''ca'' — taip pat; ''anagha'' — o nesusitepęs nuodėme.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-25T18:57:16Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 14|L06]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 14| KETURIOLIKTAS SKYRIUS: Trys materialios gamtos guṇos]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 14.5| BG 14.5]] '''[[LT/BG 14.5|BG 14.5]] - [[LT/BG 14.7|BG 14.7]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 14.7| BG 14.7]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 6 ====

<div class="verse">
:''tatra sattvaṁ nirmalatvāt''
:''prakāśakam anāmayam''
:''sukha-saṅgena badhnāti''
:''jñāna-saṅgena cānagha''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
tatra — čia; sattvam — dorybės guṇa; nirmalatvāt — pati tyriausia materialiame pasaulyje; prakāśakam — apšviečianti; anāmayam — be atoveikio už nuodėmes; sukha — laimės; saṅgena — saitais; badhnāti — sąlygoja; jñāna — žinojimo; saṅgena — saitais; ca — taip pat; anagha — o nesusitepęs nuodėme.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O nesusitepęs nuodėme, dorybės guṇa, kuri yra skaistesnė už kitas, apšviečia ir atleidžia nuo atoveikio už visas nuodėmes. Dorybės guṇos veikiamą žmogų sąlygoja laimės ir žinojimo jausmas.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Materialios gamtos sąlygojamos gyvosios esybės yra labai įvairios. Vienos jų – laimingos, kitos labai aktyvios, trečios – bejėgės. Tie psichologinių būsenų tipai nulemia sąlygotos esybės statusą gamtoje. Šioje „Bhagavad-gītos“ dalyje aiškinami sąlygoto būvio variantai. Pirmiausiai nagrinėjama dorybės guṇa. Materialiame pasaulyje dorybės ''guṇą'' puoselėjantis žmogus tampa išmintingesnis už kitų ''guṇų'' įtakojamus žmones. Dorybės ''guṇos'' įtakojamą žmogų mažiau veikia materialaus pasaulio nelaimės, jis pasijunta darąs pažangą materialaus žinojimo srityje. Šiam tipui atstovauja brahmanai, kurie turėtų būti įtakojami dorybės guṇos. Laimės jausmas, apie kurį kalbama posme, atsiranda supratus, kad dorybės guṇos veikiamas žmogus yra didesniu ar mažesniu mastu laisvas nuo atoveikio už nuodėmes. Iš teisybės, Vedų raštuose rašoma, kad dorybės ''guṇa'' – tai platesnės žinios ir stipresnis laimės jausmas.

Tačiau štai kur problema – dorybės ''guṇos'' veikiama gyvoji esybė linkusi manyti, jog ji toli pažengusi žinojimo srityje ir yra geresnė už kitus. Taip ji susaistoma. Akivaizdus pavyzdys – mokslininkai ir filosofai. Ir vieni, ir kiti puikuojasi savo žiniomis, o kadangi jie dažnai pagerina savo gyvenimo sąlygas, tai patiria savotišką materialios laimės jausmą. Sąlygotos būties aplinkybėmis patiriamas stipresnis laimės jausmas susaisto juos su materialios gamtos dorybės ''guṇa''. Dėl to juos traukia dorybės ''gunos'' įtakojama veikla, ir kol jiems tokia veikla patinka, tol jie pagal gamtos ''guṇas'' gauna tam tikro tipo kūną. Tokioje situacijoje jiems nelieka šansų išsivaduoti ir patekti į dvasinį pasaulį. Nuolat gimdamas filosofu, mokslininku ar poetu, toks žmogus kaskart patenka į tas pačias pinkles – patiria gimimo ir mirties nepatogumus. Tačiau paveiktas materialios energijos iliuzijos, jis mano, kad toks gyvenimas malonus.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 14.5| BG 14.5]] '''[[LT/BG 14.5|BG 14.5]] - [[LT/BG 14.7|BG 14.7]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 14.7| BG 14.7]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 14.6 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit